7 požymiai, rodantys, kad jums gresia dantų netekimas ir ką daryti, kad to išvengtumėte

Periodontitas (anksčiau vadintas periodontoze) yra klastinga dantų liga. Ankstyvosiose stadijose, kai periodontitą lengviausia kontroliuoti, žmonės dažniausiai nejaučia skausmo ir net neįtaria, kad turi problemų. Statistika rodo, kad net 3 iš 4 suaugusiųjų, sergančių periodontitu, nežino, kad serga. Nepaisant to, iki 10% gyventojų serga sunkiu periodontitu ir rizikuoja netekti visų dantų iki 40–50 metų amžiaus. Per periodontitą tirpsta dantį laikantis kaulas, atsitraukia dantenos, laikui bėgant dantys pradeda slinkti ir kristi. Ligos visiškai išgydyti negalima, gydymo tikslas – sulėtinti ligos progresavimą – kaulų retėjimą. Žinoma, lengviau stabilizuotis, kai liga yra pradinėje stadijoje. Tuomet gali užtekti pagerinti dantų priežiūrą namuose ir reguliariai lankytis pas profesionalus dėl burnos higienos. Tuo tarpu ligai pažengus, kai kurių dantų išgelbėti nebegalima ir tenka juos šalinti, kartais prireikia kelių nechirurginio gydymo kursų ar net dantenų operacijos. Žinoma, kuo liga pažengusi, tuo brangesnis jos gydymas-stabilizavimas.

„Jaučiu pareigą šviesti visuomenę apie dantenų sveikatos svarbą“, – sako gydytoja odontologė Aistė. Per pastaruosius kelerius metus Londone gydydamas periodontitu sergančius tautiečius odontologas matė įvairių situacijų. "Didelė bėda, kad žmonės laiku nesikreipia į odontologus, nuvertina dantenų ligas, gal dėl to, kad apie jas nežino pakankamai. Ne kartą teko matyti ašaras pacientų akyse, kai išgirsta, kiek dantų gali gali būti nebebus išsaugoti ir tai turės būti pašalinta. Skelbti blogas naujienas nemalonu, bet man labai svarbu, kad pacientų lūkesčiai būtų realūs." Tad šiandien klausiame gydytojo: į ką atkreipti dėmesį, kokie požymiai rodo, kad žmogus gali sirgti periodontitu?

  • Jei jūsų dantenos kraujuoja, jautrios, patinusios arba paraudusios. Burnoje jaučiate nemalonų skonį/kvapą. Kraujavimas gali prasidėti valant dantis, valgant kietą maistą, kai kurie pacientai skundžiasi, kad ryte ant pagalvės randa kraujo arba jaučia kraujo skonį burnoje. Sveikos dantenos nekraujuoja! Po profesionalios burnos higienos vizito kraujavimas gali sumažėti, tačiau po kelių mėnesių jis atsinaujina. Tai vienas lengviausių įspėjamųjų ligos požymių.

  • Jūs rūkote. Rūkaliai jaunesniame amžiuje gali susirgti periodontitu, liga progresuoja greičiau, ją sunkiau stabilizuoti. Kuo daugiau metų ir kuo daugiau cigarečių surūkysite per dieną – tuo blogiau. Tyrimai parodė tiesioginę nikotino įtaką periodontito vystymuisi, todėl net elektroninės cigaretės su nikotinu kenkia dantenoms panašiai kaip įprastos cigaretės. 

  • Remiantis moksliniais tyrimais, diabetas ir periodontitas turi tiesioginį ryšį. Jei sergate cukriniu diabetu, periodontito atsiradimo tikimybė yra daug didesnė. Tyrimai parodė, kad negydomas periodontitas gali pabloginti diabetą, o periodontito gydymas gali pagerinti diabeto kontrolę. Todėl dantenų ligų gydymas turėtų būti diabeto gydymo dalis.

  • Jei jūsų tėvai, seneliai ar broliai ir seserys serga periodontitu arba anksti neteko dantų, yra didelė tikimybė, kad jis susirgs ir jums. Periodontito išsivystymą lemia daug įvairių veiksnių, o genetika nėra vienintelis veiksnys. Tačiau jei kas nors iš jūsų šeimos serga šia liga, yra didelė tikimybė, kad ja susirgsite ir jūs.

  • Reguliarus dantų tarpų nevalymas ir rečiau nei kartą per metus lankymasis pas odontologą gali paskatinti periodontito vystymąsi. Padidėjęs bakterijų kiekis burnoje prisideda prie periodontito. Apnašose, kurios kaupiasi ant dantų dėl likusių maisto dalelių, klesti bakterijos. Reguliarus šių apnašų šalinimas nuo dantų (tiek kasdienis savaiminis valymas, tiek profesionalus valymas odontologijos kabinete) sumažina periodontito progresavimo riziką. Kita vertus, jei šios priežiūros trūksta, apnašų bakterijos skatina dantenų uždegimą, o periodontitas gali progresuoti daug greičiau.

  • Jei pastebėjote atsitraukusias dantenas, atidengusias dantų šaknis, vizualiai „pailgėjusius“ dantis ar padidėjusius tarpus tarp dantų, galite sirgti periodontitu. Per periodontitą tirpsta kaulas, laikantis dantį, todėl dažnai kartu su kaulu atsitraukia ir dantenos. Taip pasikeičia šypsenos išvaizda – dantys atrodo ilgesni, tarp jų susidaro juodi, tušti trikampiai. Pacientai dažnai pastebi, kad maistas dažniau stringa į didesnius tarpus tarp dantų, o tai rodo pažengusį periodontitą.

  • Galbūt jūsų odontologas ar dantų higienistas jau pasakė, kad galite susirgti periodontitu. Dažnai žmonės žino, kad turi problemų su dantenomis, nes odontologas ar higienistas jiems pasakė. Tačiau diagnozė dažnai baigiasi, ir žmonės nesikreipia į tolesnį gydymą.

Tai yra pagrindinių požymių, rodančių, kad galite sirgti periodontitu, sąrašas. Ar nerimaujate, nes atitinkate daugiau nei vieną tašką? Tuomet rekomenduojame kuo greičiau paskirti odontologo konsultaciją dėl dantenų ligų. Turėtumėte žinoti, kad konkreti diagnozė gali būti nustatyta tik kruopščiai ištyrus dantenas ir įvertinus dantų rentgeno nuotraukas. Tik tada galima nustatyti diagnozę, įvertinti kiekvieno danties prognozę ir sudaryti individualų gydymo planą.